Scoliosis treatment

Klinika „Sanus Axis“ gydo skoliozę taikant individualiai parinktą stuburo korekcijos ir raumenų balanso atkūrimo programą.

Mūsų specialistai įvertina stuburo kreivės dydį, struktūrą ir jai įtaką darančius biomechaninius veiksnius, kad nustatytų deformacijos priežastį ir progresavimo riziką.

Why Patients Choose Sanus Axis:

• The clinic employs highly qualified manual therapy and physiotherapy specialists;
• We use advanced medical equipment not available elsewhere in Lithuania;
• Treatment combines manual therapy, spinal decompression, physiotherapy, and nerve mobilization to restore natural spinal biomechanics;
• The average treatment course is only 5 sessions, after which patients return to normal activity.

📞 Book A Consultation Now

Kas yra skoliozė?

Skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną, kai slankstelių linija įgauna C arba S formą.

Deformacija keičia stuburo biomechaniką, sukelia raumenų disbalansą, laikysenos asimetriją, nugaros skausmą, o didesni iškrypimai gali paveikti ir kvėpavimo funkciją.

Dažniausiai skoliozė nustatoma vaikystėje arba paauglystėje, tačiau ji gali atsirasti ir suaugusiems dėl degeneracinių pokyčių, fizinių traumų ar ilgalaikio raumenų disbalanso.

Anksti pradėtas gydymas padeda kontroliuoti kreivės progresavimą, sumažinti funkcinius ir estetinius sutrikimus.

Skoliozės simptomai

Skoliozė dažniausiai pasireiškia matoma kūno asimetrija ir laikysenos pokyčiais:

• Vienas petys yra aukščiau už kitą;
• Viena mentė labiau atsikišusi už kitą;
• Viena liemens pusė turi gilesnę juosmens įlinkio „kišenę“;
• Dubuo pasviręs arba rotuotas;
• Matoma kreiva stuburo linija žiūrint iš nugaros;
• Stovint ar vaikštant jaučiamas liemens pasvirimas į vieną pusę;
• Pasilenkus į priekį išryškėja šonkaulinė kupra arba raumenų volelis juosmens srityje;
• Ilgiau sėdint ar stovint atsiranda nugaros nuovargis ar skausmas;
• Drabužiai priglunda asimetriškai (pvz., skirtingai krenta pečiai).

Skoliozės laipsniai pagal Cobb kampą

Cobb kampas – skoliozės matavimo metodas, leidžiantis nustatyti stuburo iškrypimo dydį laipsniais.

Jis matuojamas rentgeno nuotraukoje, nubrėžiant linijas per labiausiai pakrypusius slankstelius ir apskaičiuojant jų susikirtimo kampą.

Rodiklis padeda įvertinti, ar skoliozė lengva, vidutinė ar sunki, nustatyti progresavimo riziką ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.

Laipsnis (Cobb kampas)	Description	Funkciniai / vizualiniai požymiai	Gydymo metodika
<10° – laikysenos asimetrija	Stuburo linija nežymiai pakrypusi, slankstelių rotacija minimali. Tai dar nėra skoliozė.	Nedideli pečių ar dubens aukščio skirtumai; asimetrija matoma tik tam tikrose padėtyse.	Būklės stebėjimas, paciento edukacija dėl taiskylingos laikysenos, profilaktinė kineziterapija.
10–25° – lengva skoliozė	Aiškiai matomas šoninis pakrypimas su nedidele rotacija.	Pečių, juosmens ar menčių asimetrija; laikysenos pokyčiai progresuoja vaiku/paaugliui augant.	Individuali kineziterapija, asimetriniai pratimai su korekciniu kvėpavimu, būklės stebėjimas.
25–40° – vidutinė skoliozė	Ryškesnė deformacija, didelė progresavimo rizika augimo spurto metu.	Matoma šonkaulinė kuprelė, dubens rotacija, liemens asimetrija, pacientas jaučia nuovargį ar raumenų įtampą.	Intensyvi kineziterapija pagal individualų gydymo planą, dažnai skiriamas įtvaras.
>40° – sunki skoliozė	Didelis šoninis iškrypimas su ryškia rotacija, galimi vidaus organų funkcijos pokyčiai.	Stipri liemens deformacija, krūtinės ląstos pakitimai, kvėpavimo apribojimai.	Rekomenduojamas chirurgo įvertinimas, kad būtų nustatyta, ar būtina operacija. Jei chirurginės indikacijos nėra aiškios arba operacija kol kas nereikalinga, taikoma specializuota kineziterapija.

Skoliozės rūšys

Idiopatinė skoliozė

Idiopatinė skoliozė yra dažniausia skoliozės forma pasireiškianti apie 80–90 % visų atvejų.

Tiksli jos priežastis nėra žinoma, tačiau tyrimai rodo aiškų genetinį komponentą, todėl ši deformacija dažnai kartojasi šeimoje per skirtingas kartas. Idiopatinė skoliozė dažniausiai nustatoma vaikystėje arba paauglystėje, kai stuburas sparčiai auga, o didžiausia progresavimo rizika pasireiškia augimo šuolio laikotarpiu.

Šio tipo skoliozė paprastai nesukelia skausmo, todėl pirmiausia pastebima pagal kūno asimetriją. Laiku nustačius, idiopatinę skoliozę galima efektyviai kontroliuoti taikant kineziterapiją, korekcinius pratimus ir kitus nemedikamentinius metodus.

Degeneracinė skoliozė

Degeneracinė skoliozė išsivysto suaugusiame amžiuje dėl natūralių stuburo struktūrų pokyčių.

Senstant tarpslanksteliniai diskai plonėja, facetiniai sąnariai degeneruoja, o raiščiai praranda elastingumą – šie pakitimai trikdo stuburo stabilumą ir lemia šoninį iškrypimą. Dažniausiai degeneracinė skoliozė nustatoma 50–60 metų žmonėms, ypač moterims po menopauzės.

Ši forma dažnai pasireiškia nugaros skausmu, eisenos pokyčiais, kojų tirpimu ar silpnumu dėl nervų dirginimo. Gydymas orientuotas į skausmo mažinimą, funkcijos atkūrimą ir progresavimo kontrolę, taikant manualinę terapiją, nervų mobilizaciją ir specializuotus kineziterapijos metodus.

Įgimta skoliozė

Įgimta skoliozė atsiranda tada, kai stuburo slanksteliai netaisyklingai susiformuoja dar vaisiaus vystymosi metu.

Tai gali būti slankstelių susiliejimas, pleištinės formos slanksteliai ar kitos struktūrinės anomalijos, kurios nuo pirmųjų gyvenimo metų lemia stuburo deformaciją. Įgimta skoliozė dažnai progresuoja greičiau nei kiti tipai, nes augant vaikui deformacija stiprėja kartu su stuburo augimu.

Šiam tipui reikalinga nuolatinė ortopedo priežiūra, detali diagnostika ir individualiai pritaikytas gydymas siekiant sumažinti deformacijos progresą ir apsaugoti nuo funkcinių stuburo sutrikimų.

Neuroraumeninė skoliozė

Neuroraumeninė skoliozė susiformuoja dėl nervų sistemos ar raumenų funkcijos sutrikimų, kurie neleidžia stuburą stabilizuojantiems raumenims tinkamai veikti.

Tokią deformaciją dažniausiai sukelia cerebrinis paralyžius, raumenų distrofija, nugaros smegenų traumos ar kitos neurologinės būklės. Dėl sutrikusio raumenų tonuso ir kontrolės, stuburo iškrypimas progresuoja greitai, o deformacija gali būti ryški tiek krūtininėje, tiek juosmeninėje dalyje.

Gydymo tikslas – pagerinti paciento liemens srities stabilumą, kvėpavimo funkciją ir bendrą gyvenimo kokybę. Čia terapija derinama su kompleksine reabilitacija.

Funkcinė skoliozė

Funkcinė skoliozė išsivysto ne dėl struktūrinių pokyčių slanksteliuose, bet dėl išorinių veiksnių, kurie laikinai iškreipia stuburo liniją.

Dažniausios priežastys yra kojų ilgio skirtumas, raumenų disbalansas, dubens rotacija, laikysenos sutrikimai ar skausmo kompensacija. Funkcinė skoliozė nėra fiksuota – pašalinus priežastį ir taikant tinkamą kineziterapiją, stuburas grįžta į neutralią padėtį.

Tai pati palankiausia gydymui skoliozės forma, nes ankstyvas įsikišimas leidžia visiškai atkurti stuburo biomechaniką ir sustabdyti deformacijos vystymąsi.

Skoliozės diagnostika

„Sanus Axis“ klinikoje skoliozės diagnostika atliekama kompleksiškai – vertinamos ne tik rentgeno nuotraukos, bet ir funkciniai parametrai, kurie atskleidžia tikrąją deformacijos priežastį ir progresavimo riziką.

The diagnostic process includes:

• Rentgeno tyrimą (Cobb kampo matavimas) – nustatomas stuburo iškrypimo laipsnis, slankstelių rotacija ir deformacijos pobūdis;
• MRT (kai reikalinga) – atliekama įtarus įgimtas slankstelių anomalijas, nervų struktūrų pažeidimą ar nestandartinį kreivės progresavimą;
• Biomechanical spine assessment – analizuojama laikysena, dubens padėtis, stuburo mobilumas, raumenų disbalansas ir apkrovų pasiskirstymas, kuris lemia skoliozės progresavimą;
• Funkcinius ir neurologinius testus – tikrinama raumenų jėga, pusiausvyra, liemens kontrolė, kvėpavimo mechanika ir nervų sistemos funkcija;
• Kineziterapeuto konsultaciją – apjungiami visi diagnostiniai duomenys ir sudaromas individualus skoliozės valdymo bei gydymo planas.

Reabilitacija po skoliozės gydymo

Reabilitacija po pradinio skoliozės gydymo etapo yra būtina siekiant stabilizuoti pasiektą korekciją, simetrišką raumenų darbą ir sumažinti tolesnę kreivės progresavimo riziką.

Reabilitacijos tikslai

• Stabilizuoti stuburą po gydymo etapo ir užtikrinti, kad korekcijos išliktų;
• Sustiprinti giluminius liemens raumenis, kurie palaiko simetrišką laikyseną;
• Pagerinti krūtinės ląstos mobilumą ir kvėpavimo modelį, ypač esant šonkaulinei kuprai;
• Sumažinti likusią raumenų įtampą ir kompensacinius judesius;
• Integruoti korekcines strategijas į kasdienę veiklą (sėdėjimą, ėjimą, sportą).

Rehabilitation Process

1. Stabilizacijos etapas –atliekami korekciniai kvėpavimo ir izometriniai pratimai, skirti išlaikyti stuburo padėtį be papildomos išorinės pagalbos;
2. Funkcinio stiprinimo etapas – didinama raumenų apkrova, taikomi asimetriniai pratimai pagal skoliozės tipą, treniruojama liemens kontrolė įvairiose padėtyse;
3. Integracijos etapas – pacientas mokomas palaikyti teisingą stuburo padėtį atliekant kasdienius judesius  — sėdint, stovint, keliant daiktus ir sportuojant.
4. Palaikymo etapas – kineziterapeutas sudaro ilgalaikę namų pratimų programą, skirtą išlaikyti pasiektą korekciją ir raumenų simetriją bei nustato periodinės stebėsenos grafiką, kad būtų išvengta kreivės progresavimo.

Rehabilitation Duration

Trukmė priklauso nuo skoliozės laipsnio, paciento amžiaus ir pradinio kreivės progresavimo.

Dažniausiai palaikomoji programa tęsiama nuo 2 iki 12 mėnesių, periodiškai koreguojant pratimus pagal progresą.

Kada būtina kreiptis pagalbos į gydytoją?

• Pastebite, kad vienas iš pečių ar menčių yra žymiai aukščiau už kitą;
• Vaikui ar paaugliui akivaizdžiai keičiasi laikysena, ypač augimo spurto metu;
• Pasilenkus matoma šonkaulinė kupra arba ryški juosmens asimetrija;
• Atsiranda nugaros skausmas, kuris stiprėja ilgiau sėdint ar stovint;
• Vaikas skundžiasi nuovargiu, pusiausvyros sunkumais ar diskomfortu po fizinės veiklos;
• Pastebite drabužių asimetriją (pvz., vienas petys visada „nukrenta“, marškiniai sukasi į vieną pusę);
• Skoliozė jau diagnozuota, tačiau kyla įtarimas, kad kreivė progresuoja.

Skoliozės prevencija

• Stebėkite laikyseną. Laikykite pečius viename lygyje, venkite nuolatinio pasvirimo į vieną pusę, nenešiokite kuprinės ant vieno peties;
• Užtikrinkite ergonomišką darbo ir mokymosi aplinką. Monitorius turi būti akių lygyje, kėdė — pritaikyta ūgiui, pėdos — ant grindų; vaikams svarbi tinkama stalo–kėdės proporcija;
• Move regularly. Kasdienis vaikščiojimas, plaukimas ar kineziterapiniai pratimai palaiko raumenų simetriją ir mažina perkrovų riziką;
• Stiprinkite liemens raumenis. Subalansuoti nugaros ir pilvo raumenys padeda palaikyti taisyklingą stuburo padėtį ir kompensuoti asimetrijas;
• Venkite monotoniškų padėčių. Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas vienoje padėtyje didina raumenų disbalansą — darykite pertraukas kas 45–60 min;
• Stebėkite vaiko augimo periodus. Augimo šuolio metu vaikams didėja skoliozės progresavimo rizika, todėl tėvai turėtų periodiškai vertinti pečių, menčių, liemens ir dubens simetriją.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Ar galima sustabdyti skoliozės progresavimą be įtvaro?

Taip — lengvos ir vidutinės skoliozės progresavimą galima kontroliuoti taikant specializuotą kineziterapiją, korekcinius pratimus ir kasdienės ergonomikos pakeitimus. Įtvaras reikalingas tik tada, kai Cobb kampas ir augimo tempas rodo didelę progresavimo riziką.

Ar skoliozė gali sukelti vidaus organų sutrikimus?

Taip — didesni nei 40° iškrypimai gali sumažinti krūtinės ląstos tūrį, apsunkinti kvėpavimą, paveikti širdies darbą ir riboti fizinį pajėgumą. Ankstyvas gydymas padeda to išvengti.

Ar skoliozė visada matoma plika akimi?

Ne visada. Pradinės stadijos skoliozę diagnozuoti padeda laikysenos testai, rentgenas ir biomechaninis įvertinimas. Tėvai turėtų stebėti pečių, menčių ir liemens simetriją augimo šuolio metu ir pastebėję pokyčius, kreiptis į specialistą.

Ar turint skoliozę galima sportuoti?

Taip. Su skolioze galima sportuoti, jei judesiai nekelia skausmo ar neurologinių simptomų. Vengti reikėtų sporto, kuris nuolat apkrauna vieną kūno pusę (pvz., tenisas, badmintonas, metimo sportai).

Kada skoliozė reikalauja operacijos?

Operacija svarstoma, jei iškrypimas viršija 50° pagal Cobb skalę, kreivė sparčiai progresuoja arba atsiranda funkcinių sutrikimų — dusulys, kvėpavimo apribojimai, neurologiniai simptomai ar ryški krūtinės ląstos deformacija. Chirurgija reikalinga tik tada, kai konservatyvus gydymas nebegali sustabdyti būklės progresavimo.