„Kai sulaukę rekomendacijų atradome stuburo kliniką SANUS AXIS, po ilgų nemigo metų, pagaliau visi išmiegame visą naktį, o sunkią cerebrinio paralyžiaus formą turintis sūnus Rolandas dažniau šypsosi, jaučiasi geriau ir laukia kiekvieno užsiėmimo su unikaliu manualinės terapijos specialistu Sergii Ratushnyi“, – sako neįgalų sūnų nuo 3-ojo jo gyvenimo mėnesio auginanti vilnietė Danuta R.
Rolandas su tėvais į SANUS AXIS atvyksta 2 kartus per savaitę. Prieš kurį laiką lankėsi net po 3 kartus, bet pajutę akivaizdų pagerėjimą, vizitų skaičių suretino. Vėliau planuoja atvykti porą kartų į mėnesį – pasiektam progresui palaikyti.
„Per 27 Rolando gyvenimo metus išbandėme nesuskaičiuojamą kiekį terapijų, įvairiausių specialistų, reabilitacijų, procedūrų, mankštų. Važinėjome ir į Lenkiją, bet pagerėjimo arba nesulaukdavome, arba jis buvo itin menkas ir trumpalaikis. Žinoma, Rolando būklė iš tiesų sunki, tad nesitikime, kad jis vaikščios ar gyvens savarankiškai, tačiau pradėjus gydymą SANUS AXIS, pagerėjimas akivaizdus, o tai labai motyvuoja tęsti darbus ir klinikoje, ir namuose, kur kasdien intensyviai mankštinamės“, – atskleidė Rolando mama Danuta.
Rolandas gimė neišnešiotas, bet visiškai sveikas, tačiau sulaukęs trijų mėnesių ūmiai suviduriavo, tad tėvai berniuką nugabeno į ligoninę. Iš ten, pasak Rolando mamos, ji parsivežė visai kitą vaiką.
„Rolandą nugabenome į ligoninę, kur dėl ūmaus viduriavimo jis buvo paguldytas į reanimaciją. Vaikas atsigavo, tačiau gulėdamas ligoninėje užsikrėtė neaiškios kilmės infekcija ir namo jį parsivežiau visiškai kitokį – vangų, nebečiulpiantį čiulptuko, nuolat verkiantį. Gydytojai sakė nesistebėti, esą juk vaikas gimė neišnešiotas, normalu, kad dažnai verkia, tačiau žinojau, kad tai nėra normalu. Kai Rolandui suėjo metai ir septyni mėnesiai išgirdome diagnozę – sunkus cerebrinis paralyžius ir invalidumas visam gyvenimui“, – ligos pradžią prisiminė Danuta.
Nepaprastos tvirtybės moteris rankų nenuleido ir neketino sugniužti, intensyviai pradėjo ieškoti pagalbos sūnui, tačiau nepaisant įdėtų pastangų su amžiumi Rolandą kamuojantis spastiškumas sunkėjo, darėsi vis skausmingesnis – vaikinas neišmiegodavo nė 3 val., mamai tekdavo keltis, masažuoti iki nevaldomo drebėjimo įsitempusį visą jo kūną.
„Kai augini kūdikį, normalu, kad metus ar pora nelabai išsimiegi. Aš išsimiegoti negalėjau 27 metus. Prie daug dalykų galima priprasti, tačiau labai svarbu išlikti optimistiškam. Žinoma, tai padaryti tapo itin sudėtinga, kai susilaukėme dukros ir paaiškėjo, kad ji turi Dauno sindromą, o 6 metų jai buvo diagnozuota leukemija. Tuomet su mažyle ligoninėje praleidau 3 metus ir mažiau dėmesio galėjau skirti Rolandui. Tačiau mes esame tokia šeima – niekada „nebėdavojame“ namuose apie ligas ir negandas nešnekame, stengiamės gyventi kuo šviesiau. O visiems, kurie skundžiasi sunkumais, siūlau ateiti į svečius ir pabendrauti – suprasite, kad jokių bėdų jūs neturite“, – kviečia Danuta.
Moteris įsitikinusi, jog jos misija šiame gyvenime pasirūpinti neįgaliais vaikais ir labai džiaugiasi, kad sulaukia daug palaikymo ir pagalbos iš aplinkos.
„Visa gausi mūsų šeima – tėvai, broliai, artimieji ir kaimynai – noriai padeda, palaiko, jaučiame stiprų jų užnugarį. Misiją pasirūpinti sunkų neįgalumą turinčiu vaiku labai palengvina ir tokios vietos kaip SANUS AXIS ir puikūs šios klinikos specialistai. Visam dėmesingam ir profesionaliam SANUS AXIS kolektyvui noriu labai padėkoti – jūsų atliekamas atsakingas darbas iš tiesų yra nepaprastai reikalingas“, – sakė Danuta R.
